Drako smirdžiaus vaikystės atvira istorija
Valia – ne paprastas dalykas. Ji gali augti kaip fenikso ugnis, kuri, atrodo, kiekvieną rytą nusprendžia ne tik vėl išsiveržti iš pelenų, bet ir pasijuokti iš tavo tingumo. Štai čia įsijungia mūsų stebuklingieji treniruokliai: pakėlei hantelį – valia kyla kaip Voldemorto nuotaika prie veidrodžio, pakėlei koją į bėgimo takelį – ji jaučiaosi tvirtesnė už bet kurį Grifų laimėjimų prizą.
Pats Smirdžius, kurio vardą geriau sakyti tyliai, nes jis vis dar gali išgirsti, užsiaugino valią tiek, kad dabar gali laikyti dovanotą lazdelę viena ranka, o kita sugebėti užlipti ant bėgimo takelio be jokio „accio energijos“. Ir ne tik valią – raumenys, atsiradę kartu su disciplina, spindi ryškiau už bet kurį Kerobino burbuliuką. Net Harry pats pasakytų: „Kodėl aš neatradau tokių treniruoklių Hogvartse?“
O kai Smirdžius pradeda sportuoti, net Fėja Dumble“bore“ (taip, ji vis dar slapta mokyklos rūsyje) negali nesijuokti. Lazdelė vibruoja nuo jo tvirtos valios, raumenys švyti, o kiekvienas praeinantis naminis nykštukas žiūri į jį kaip į gyvą įrodymą, kad disciplinos ir juoko derinys gali paversti bet kurį Pelenų skrybėlės išbandymą į stebuklingą komedijos šou.
Ir taip, kai fenikso ugnis kyla kiekvieną rytą, mūsų treniruokliai, Smirdžiaus valia ir dovanota lazdelė susijungia į magišką triuką: „Valia, juokas ir raumenys – viename stebuklingame paketėlyje“. Tik nepamiršk – jei pradėsi sportuoti be valios, net pats Harry gali tavo skausmą palyginti su Nuodėmių kambario dienotvarke.
