Geltonasis Dobis

Kai juodoji magija pradėjo slinkti per burtininkų pasaulį, net mažiausieji pajuto pavojų. Dobis, namų elfas su didele širdimi, žinojo, kad jėga ne visada slypi galinguose burtuose. Kartais ji gimsta judėjime, greityje ir tikėjime savimi.

Paslaptingame Hogvartso sandėliuke jis rado seną geltonos spalvos dviračio treniruoklį, spindintį tarsi saulės blyksnis. Jis buvo užburtas senoviniu apsaugos burtažodžiu Lumen Motus – judėjimo šviesa.

Kai Dobis mynė pedalus, treniruoklis tyliai ūžė, o aplink jį susiformuodavo nematomas šviesos skydas. Juodoji magija silpo, prakeikimai slydo pro šalį, o Voldemorto sekėjų kerai tiesiog nespėdavo jo pasivyti.

Kuo greičiau Dobis mynė, tuo stipresnė tapo jo drąsa. Jo mažos kojos judėjo žaibiškai, o mintys tapo aiškios. Treniruoklis ne tik didino greitį, bet ir stiprino pasitikėjimą – savybę, kurios juodoji magija labiausiai bijo.

Sakoma, kad būtent šio treniruoklio dėka Dobis ne kartą pasislėpė tarp erdvių, kur Voldemorto akis nepasiekė. Geltona spalva jam priminė laisvę, saulę ir draugystę.

Ir iki šiol Hogvartse kartais galima išgirsti tylų pedalų sukimąsi – ženklą, kad net mažiausias gali pabėgti nuo tamsos, jei tik randa savo greitį.